teisminė priežiūra

teisminė priežiūra
teisminė priežiūra statusas T sritis Politika apibrėžtis Teisminės arba kvaziteisminės institucijos vykdoma kontrolė, ar įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijų priimti norminiai teisės aktai atitinka aukštesnės galios teisės aktus. Jos dalis yra konstitucinė kontrolė, t. y. vertinimas, ar įstatymai ir kiti aukščiausių valstybės valdžios institucijų priimami teisės aktai atitinka konstituciją. Konstitucinės kontrolės pradžia laikomas 1903 JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje Marbury v. Madison, kuriame Teismų įstatymas (angl. Judiciary Act) buvo pripažintas prieštaraujančiu JAV Konstitucijai. Įvairiose valstybėse veikia skirtingi konstitucinės kontrolės įgyvendinimo mechanizmai. JAV ją įgyvendina bendrieji teismai, galutinį sprendimą priima Aukščiausiasis Teismas. Europoje ši funkcija paprastai patikima specialiai institucijai – Konstituciniam Teismui (Lietuva, Vokietija, Austrija), Konstitucinei tarybai (Prancūzija). Be konstitucinės kontrolės, teisminės priežiūros atveju laikomas ir tikrinimas, ar žemesnės galios norminiai teisės aktai atitinka įstatymus arba vyriausybės priimtus norminius aktus. Lietuvoje šią funkciją atlieka administraciniai teismai. atitikmenys: angl. judicial review ryšiai: susijęs terminasįstatymo viršenybė susijęs terminaskonstitucija susijęs terminaskonstitucija

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

См. также в других словарях:

  • judicial review — teisminė priežiūra statusas T sritis Politika apibrėžtis Teisminės arba kvaziteisminės institucijos vykdoma kontrolė, ar įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijų priimti norminiai teisės aktai atitinka aukštesnės galios teisės… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • constitution — konstitucija statusas T sritis Politika apibrėžtis Aukščiausios galios teisės aktas arba taisyklių visuma, įtvirtinanti valstybinės valdžios sistemą, aukščiausių valstybės valdžios institucijų kompetenciją, sudarymo tvarką, veikimo principus,… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • konstitucija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Aukščiausios galios teisės aktas arba taisyklių visuma, įtvirtinanti valstybinės valdžios sistemą, aukščiausių valstybės valdžios institucijų kompetenciją, sudarymo tvarką, veikimo principus, asmens ir… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • constitution — konstitucija statusas T sritis Politika apibrėžtis Reali valstybės valdžios funkcionavimo sistema (materiali konstitucija).Neretai vadinama Pagrindiniu įstatymu, pvz., Grundgesetz Vokietijoje, Grunnlov Skandinavijos šalyse. Taip pabrėžiama… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • konstitucija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Reali valstybės valdžios funkcionavimo sistema (materiali konstitucija).Neretai vadinama Pagrindiniu įstatymu, pvz., Grundgesetz Vokietijoje, Grunnlov Skandinavijos šalyse. Taip pabrėžiama viršenybė kitų… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • constitutionalism — konstitucionalizmas statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinių sistemų, pagrįstų valstybės valdžios galių ribojimo principais (įstatymo viršenybės, tautos suvereniteto, valdžių atskyrimo ir atskaitomybės piliečiams, žmogaus teisių ir laisvių …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • konstitucionalizmas — statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinių sistemų, pagrįstų valstybės valdžios galių ribojimo principais (įstatymo viršenybės, tautos suvereniteto, valdžių atskyrimo ir atskaitomybės piliečiams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos), steigimo …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • rule of law — įstatymo viršenybė statusas T sritis Politika apibrėžtis Konstitucionalizmo principas, kad valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos privalo paklusti teisei ir nepažeisti jos nustatytų veikimo ribų. Termino ištakos – Platono, Aristotelio… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • įstatymo viršenybė — statusas T sritis Politika apibrėžtis Konstitucionalizmo principas, kad valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos privalo paklusti teisei ir nepažeisti jos nustatytų veikimo ribų. Termino ištakos – Platono, Aristotelio idėjos apie įstatymo… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas


Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»